atstovėti


atstovėti
atstovė́ti Š, Rtr 1. tr. K, J, stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovė́k [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstóvi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt). 2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo valandą po šautuvu . Atstovė́jo, prispirko, ko reikia Ob. Na ir atstovė́jau, iki gavau PnmA.refl. tr. išbūti reikiamą laiką stovint: Senas žmogus jau savo atsistovė́jo, tegu sėdi Mrj. 3. refl. pakankamai išbūti tam tikroje vietoje (apie daiktus): Bažnyčia sena atsistovė́jo, dabar jau kita Žlp. 4. refl. RtŽ, LL296, , Dglš, Vb, Užp išbūti reikiamą laiką padėtam, paliktam, stovint įgyti reikiamų savybių: Jei gerai atsistóva [linai], greit išmini Krš. Jau atsistovė́jo [linai], jau ims lauk iš tos markos, kreiks an dobilienų Plt. Ka šilta yr, greit atsistovė́[ja] linai KlvrŽ. Anus (kanapius) liuob mirkys, džiovins, mins – neatsistovė́jos be mirkymo . Atsistovė́ję linai minas geriau, braukias geriau, pluoštas gražesnis Km. Metas jau linai iš kratos imt – senai atsistovė́jo Kp. Rudenį tai tokio obuolio nevalgysi, ė kai atsistóvi, tai kaip medus Sdk. Pritinka mažinti degtinės gėrimo mada ir neišsivaikščiojusio ir neatsistovėjusio vyno pomėgis . 5. intr. išbūti tinkamam, nekeičiant savybių, tverti: Metų trisdešims keturiasdešims atstóvi, kad gerai padengsi [šiaudinį stogą] Aps.tr. išbūti, tverti ilgiau už ką: Šitas dangtis (stogas) atstovė̃s dešim tokių dangčių Zr. 6. refl. išbūti kurį laiką nenaudojamam: Atsistovė́jusi žemė gera visam kam Šts. 7. refl. atsiskirti nuosėdoms arba paviršiams, nusistoti: Ar atsistóvi tavo pienas eketėj? Ktk. Vanduo reikia imti atsistovėjęs iš tvenkinio . 8. tr., intr. atidirbti, atbūti už ką: Mergos vietą neatstovė́si, eik už piemenę Krš. Jei neraštingas – moka susiedui penkius rublius, ir susiedas atstovė́davo (atbūdavo mokesčių rinkėju už neraštingąjį) Grz. 9. (sl.?) tr. atlaikyti, laimėti: Amatininkai virsta į paprastus darbininkus, nebegalėdami atstovėti lenktyninę kovą su dirbtuvininkais A1884,302. 10. (sl.?) tr. atremti: Vieni patys neprietelių neatstovėtų J.Šliūp. 11. tr. , Ml, Slnt atstoti, pavaduoti, prilygti verte: Šito rožė viena visą darželį atstóvi Klt. Šeši vaikai buvo, pri darbo atstovė́jo darbininkus Ms. O paminklai ir vainikai ant jų kapų neatstovės jų pačių gyvybės… Pt. Jonukas iš čia nuėjo stačiai prie uriadninko, kurs atstovėjo čionai vyresnybę LzP. Berneli mano, jaunasai mano, neatstóvi bernelis man už aukso žiedelį DrskD71. \ stovėti; apstovėti; atstovėti; įstovėti; išstovėti; nustovėti; pastovėti; parstovėti; perstovėti; piestovėti; prastovėti; pristovėti; sustovėti; užstovėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atstovėti — vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atstovėjimas — sm. (1) 1. M → atstovėti 1. 2. refl. → atstovėti 7 (refl.): Tą persidalijimą šviežio pieno į grietinę ir liesą pieną vadiname atsistovėjimu prš. 3. KŽ nuotolis, atstumas. stovėjimas; atstovėjimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstovėti — 1. tr. apeiti pastovint: Visas tris pečiaus puses apstovėsiu Lp. 2. refl. R sustoti, liautis judėti: Par upes, kalnus, pakalnes ėję, tyrus užėję apsistovėjo LMD(Sln). 3. refl. Š, Rtr, KŽ užsibūti stovint, užsistovėti. 4. refl. apsiprasti stovint …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dirbtuvininkas — dirbtuvininkas, ė smob. BsV66 dirbtuvės vedėjas, savininkas: Amatininkai virsta į paprastus darbininkus, nebegalėdami atstovėti (= atlaikyti) lenktinę kovą su dirbtuvininkais A1884,302 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išstovėti — išstovėti; H162, LL296 1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovėdavo ties langu NdŽ. Aš išstovėjau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovėjo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lenktyninis — lenktỹninis, ė adj. (1) 1. skirtas lenktynėms, lenktynių: Jis laikė lenktyninius arklius rš. Tarp jų šmėkščiojo ilgi, siauri lenktyniniai laivai Mš. 2. būdingas lenktynėms: Lenktyninio pobūdžio bėgimai EncVII1081. 3. susijęs su varžybomis dėl… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustovėti — š 1. intr. LL269, DŽ galėti, pajėgti stovėti, ištverti stovint: Kojos įsmilko, nebgaliu nustovėti Up. Galop ji visai pavargo, nebegalėjo nustovėti ant kojų NdŽ. Kol nustova kojūse, tol negydos Krž. Ar girtas, kad ant kojų nebnustovi? Srv. Jau tik …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parstovėti — tr. įminti, įslėgti, ilgai stovint (ppr. ko laukiant): Ji ir kiemo tvorelę parstovėjo (jo belaukdama prie tvorelės, berymodama ten, tvorelę sugriovė) J.Jabl. Aš parstovėčiau kalną klonelį, brolyčio belaukdama N343. Mes parstovėjom klevo grindeles …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastovėti — intr. 1. R, N, Sut, K, M, L, Rtr, DŽ1 kurį laiką stovėti: Jis pastovėjo kiek laiko, laukdamas atsakymo NdŽ. Skubėjo užkasti [mirusį] – iš tolie atvažiavęs tik pri kapo pastovėjo Krš. Vaikai atbėgs, pastovė̃s i vėl nubėga JnšM. Kad ilgiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perstovėti — Š 1. intr. BŽ362, DŽ1 ištovėti, praleisti laiką stovint: Perstovėjo gerą valandą NdŽ. Parstovėjo motyna pri duobės kaip stulpas, ne sujudėt nesujudėjo Krš. Par dieną partovu pri vaiko, nėkur neišeinu Krš. Šią naktį par naktelę žirgas parstovėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language